Kordicepsas Kinijoje laikomas stebuklingu, Dievo duotu augalu. Kiniškasis kordicepsas (lotyniškas pavadinimas Cordyceps sinensis), kurį botanikai priskiria grybų klasei, turi dvejopų savybių: vieną savo biologinio ciklo dalį jis yra augalas, kitą – vabzdys. Vasarą susidariusios kordicepso sporos patenka į drugelio lervą ir pradeda parazituoti. Taip jos pereina iš augalinio į biologinį ciklą. Pažeista lerva įsirausia į žemę. Kaip gemalo kokonas kordicepsas peržiemoja, maitinasi drugelio vikšru, tačiau periodiškai jis kenčia badą, šaltį, deguonies trūkumą. Po tokio egzistavimo žemėje vėl išauga augalas, pasigamina sporos ir ciklas prasideda iš naujo.

Apie šį retą, sugebantį greitai atsigauti augalą, jo gydomąsiais galias, chameleonišką charakterį byloja labai senos kinų legendos. Kinijoje rasti kordicepso savybių aprašymai yra beveik 2000 metų senumo.

Kordicepso ypatingų galių pastebėjimas labai panašus į mūsų Druskininkų gydomųjų vandenų atradimą. Braidžiodami po panemunės pievas vietos gyventojai jau senovėje pastebėjo, jog greičiau sugyja žaizdos, o ten ganomi gyvuliai tiesiog tarpsta. Panašiai Tibeto jakų piemenys, tik gerokai seniau, pastebėjo, kad tam tikroje vietoje pasiganę jakai tampa labai energingi, nepavargdami laigo po plynaukštę. Pradėję juos stebėti piemenys ir patys paragavo nematyto augalo. Gandas apie nepaprastą augalą pasklido, juo ėmė domėtis tų laikų gydytojai.

Kelis kartus savo gydomosiomis savybėmis pralenkiantis ženšenį, kordicepsas jau du tūkstantmečius užima gana svarbią vietą kinų farmakopėjoje. Europa pirmą kartą apie kordicepsą sužinojo 1726 metais. Ilgą laiką Kinijos imperatoriaus aplinkoje gyvenęs jėzuitų vienuolis, rizikuodamas savo gyvybe, kordicepsą atvežė į Paryžių. Tuo metu šį retą ir nepaprastai brangų augalą galėjo vartoti tik imperatoriaus šeima, grybo augimo vietos buvo budriai saugomos, pasikėsinusiems į šį augalą grėsė net mirties bausmė. Todėl tada kordicepsas Europoje ir nepaplito. Turėjo praeiti daugiau nei du šimtai metų, kol į kordicepsą dėmesį atkreipė Vakarų medicina.

Kordicepso nauda sveikatai

Apie kordicepso naudą sveikatai rašoma senuose kinų medicinos traktatuose. Pastaruosius kelis dešimtmečius kordicepsu itin domisi JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Rusijos, Izraelio, Estijos, Lenkijos, Lietuvos ir kitų šalių gydytojai bei mokslininkai. Yra paskelbta šimtai mokslininkų straipsnių apie kordicepsą, ir jų vis daugėja, vos ne kasdien internete galima rasti naujų tyrimų ir jų rezultatų aprašymus.

Kinijos gydomųjų žolių ir augalų farmacijos rinkinyje rašoma:"Kordicepsas prasiskverbia į du meridianus – plaučių ir inkstų. Išgydo šimtus nepakankamumų". Kordicepsas plačiai vartojamas gydyti kosulį ir astmą, inkstų nepakankamumą ir bendrą organizmo nusilpimą. Itin ryškūs rezultatai pastebimi gydant bronchitą, chronišką, ilgai užsitęsusį kosulį, vyrų impotenciją, prospermiją, atnaujina sėklą, palankiai veikia gyvybinę substanciją.

Kordicepso sudėtyje yra betakarotino, vitaminų E ir C, seleno ir cinko, viso to dėka jis pasižymi stipriomis antioksidanto savybėmis. Kordicepso preparatai yra natūralūs antibiotikai, kovojantys su patogeninėmis bakterijomis, virusais, tarp jų ir su herpesu, streptokokais, stafilokokais, gerina kraujo formulę, mažina cholesterino kiekį, stiprina imunitetą.

Kordicepsas – vienintelis žemės augalas, turintis priešnavikinį ir antimetastazinį poveikį, stiprina širdį, veiksmingas esant aritmijai ir kitoms širdies ligoms. Apsaugo kepenis, gelbsti sergant hepatitu, ciroze, chroniškomis inkstų ligomis.

Kordicepso preparatus tikslinga vartoti sergant įvairiais uždegimais, kad jie netaptų chroninėmis ligomis. Kordicepsas atstato visų organų ir sistemų funkcijas, taip pat ir jų savireguliacijos mechanizmą, gydo nevaisingumą, sustiprina lytines funkcijas.

Kordicepso produktai labai plačiai vartojami profilaktikai. Pagrindinis Tradicinės kinų medicinos principas yra "Gydykis, kol esi sveikas. Tvarkos išsaugojimas, o ne netvarkos šalinimas yra aukščiausias išminties principas. Gydytis po to, kai susirgai, tai tas pat, ką kasti šulinį, kai jau esi ištroškęs".

Kalifornijos (JAV) vienos ligoninės gydytojas Džonas Holidėjus (John Holliday), jau daugiau kaip 40 metų tyrinėjantis kordicepsą, parašęs ne vieną knygą apie šį nepaprastą augalą ir tyrimų rezultatus, savo pacientams pataria: "Nebijokite žiniomis apie kordicepsą pasidalinti su savo gydytojais. Tegul jie ateina pas mus, mielai viską parodysim ir papasakosim." To paties palinkėtume ir mes savo pacientams. Nereikės mūsų gydytojams skristi į Kaliforniją, kad sužinotų, ką sugeba kordicepsas. Yra ir Lietuvoje gydytojų, jau daugelį metų tyrinėjančių kordicepsą, pasiekusių puikių rezultatų ir pasiruošusių dalintis savo žiniomis.

Rytų ir Vakarų medicinos palyginimas

Europos šalių gyventojai įpratę vartoti vaistus net ir be rimtos priežasties. Tokiam jų poelgiui pritaria ir gydytojai, kurių dauguma be jokių išlygų tiki medikamentų galia ir neieško netradicinės medicinos pagalbos.

Be abejo, tradicinė medicina gali daug. Niekas tuo ir neabejoja. Tačiau mes iš tiesų labai dažnai ir be jokios priežasties vartojame įvairius vaistus, ir ne be žalos organizmui. To pasekmė - alergijos, disbakteriozė, įvairūs nepageidaujami šalutiniai poveikiai, net iki anafilaksinio šoko, jau nekalbant apie pripratimą prie vaistų ir priklausomumą nuo jų. Esame įpratę manyti, kad medikamentai veikia kokią nors konkrečią sutrikimų grandį kaip „lopytojai". Tačiau plačiai vartojami tradicinėje Vakarų medicinoje cheminiai vaistai tiesiogiai neveikia ligos priežasties, išskyrus antibakterinius preparatus ir nedaugelį kitų vaistų. Simptomų gydymas medikamentais nepanaikina ligos prie¬žasties, o tik skatina jos progresą, dažnai liga tampa chronine. Pastaruoju metu išsivysčiusiose šalyse aktyviai ieškoma alternaty¬vių sveikatinimo metodų. Aišku, jog čia pirmauja Rytų medicinos metodai bei priemonėms, tarp kurių kinų medicina bei pagrindinė jos sudedamoji dalis - Tibeto medicina - yra svarbiausia grandis.

Penkiatūkstantmetė tradicinės kinų medicinos raidos istorija įtikinamai įrodė jos panaudojimo galimybes ir naudingumą ne tik kinams, bet ir visos planetos gyventojams. Šio gydymo reikšmę patvirtino per pastarąjį dešimtmetį Kinijoje atsiradę nuostabūs biologiškai veiklūs papildai iš kininio kordicepso ir kitų grybų - adaptogenų, kurie neturi jokio nepageidaujamo šalutinio poveikio, o savo veiksmingumu prilygsta mūsų įprastiems medikamentams. (Adaptogenai, arba vaistai sveikiems žmonėms: adaptogenai, tai augalinės arba gyvulinės kilmės medžiagos, kurie tuo pačiu metu ir tonizuoja ir stimuliuoja.)

Visiems mums nėra lengva pakeisti savo požiūrį į Rytų mediciną ir pastebėti jos akivaizdžius pranašumus prieš Vakarų mediciną. Todėl norisi pralaužti nepasitikėjimo Rytų medicina ledus.

Reikia pripažinti tą faktą, kad jau labai seniai egzistuoja dar viena - Rytų medicina. Ji yra netgi tinkamesnė nei Vakarų medicina, nes vietoj cheminių vaistų vartojami įvairūs biologiškai veiklūs papildai, kurie nėra pavojingi, darniai reguliuoja įvairių organų funkcijas bei visas žmogaus organizmo sistemas, suderina ryšius tarp jų, moduliuoja imuninės sistemos bei energetinę būklę.

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) specialistai paruošė liaudies medicinos integracijos į nacionalines sveikatos apsaugos sistemas programą. Jos tikslas - išsaugoti liaudies gydymo praktikos autentiškumą, įrodyti jos efektyvumą bei saugumą. „Nereikėtų idealizuoti Kinijos medicinos manant, kad jai visiškai nereikalingi tam tikri Vakarų medicinos pasiekimai,- sako Elvina Naumova, Rusijos Fitofarmakologijos ir prevencinės medicinos instituto direktorė. - Ūminiai uždegimo procesai, ligos, kurioms būtinas chirurginis ar kitoks ekstremalus gydymas, siekiant išsaugoti žmogaus gyvybę - šiais atvejais Vakarų medicina yra pažengusi į priekį gerokai toliau. Tačiau mes blogiau susidorojame su chroniniais ir sisteminiais susirgimais, kurių daugelį laikome tiesiog nepagydomais. Šiuo atveju kinų medicina gali duoti tai, ko mes neturime. Vakarų ir Rytų medicinos sinergija gali tapti labai efektyvi kovojant su tokiomis šių laikų ligomis kaip vėžys ar ŽIV". Tokios unikalios sąjungos pavyzdys - sveikatos apsaugos sistema pačioje Kinijoje, kur liaudies ir šiuolaikinė medicina egzistuoja lygiomis teisėmis. Pagal senovės receptus iš gamtos žaliavos sukurtos gydomosios priemonės patvirtinamos eksperimentiniais ir klinikiniais tyrimais, sertifikuojamos ir yra gaminamos farmacinėse gamyklose, o gydytojai medicinos mokymo įstaigose yra apmokomi tradicinių gydomųjų praktikų. Oficialioji Vakarų medicina pamažu įsisavina teigiamą patirtį: PSO seniai pripažino akupunktūrą, papildydama nervų sistemos ir skausmo gydymo priemonių arsenalą. Kai kurie gydomieji preparatai, patvirtinti klinikiniais bandymais, dėl savo efektyvumo užkariavo gydytojų pasitikėjimą. Vientisas požiūris į mediciną tampa pats reikalingiausias ir perspektyviausias. O Rytų ir Vakarų suartėjimas, abipusis kultūrų integravimas atneša mums vientiso pasaulio suvokimą, kas yra didžiausia vertybė ne tik kinų, bet ir visos žmonijos filosofijoje. Puiku, kad Lietuvoje vertinama ir rūpinamasi Rytų medicinos integracija į oficialiąją mediciną. Čia reikia pažymėti didelį akademiko Jurgio Brėdikio indėlį. Jo iniciatyva Kauno medicinos universitete pradėtas Rytų medicinos pagrindų dėstymas. Pastaruoju metu ir diplomuoti gydytojai mokomi Rytų medicinos metodų ir praktinio jų pritaikymo. .

PSO paruošė dokumentą, pavadintą „Tradicinės medicinos strategija", kuriame nurodoma, kad, atlikus didelės apimties ilgalaikius tyrimus, pripažintas didelis liaudies medicinos pranašumas prieš alopatinę mediciną: ji ir pigesnė, ir efektyvesnė, ir turi kur kas mažesnį šalutinį poveikį...

Kinija turi vieną iš turtingiausių ir labiausiai išplėtotų medicinos žinių sistemą, kurią Pasaulinė sveikatos organizacija pripažino kaip visos žmonijos turtą.